Kaip ir kada supratote, kad norite studijuoti ir dirbti šioje srityje?

Mokydamasi mokykloje pastebėjau, kad judesys, savo kūno pažinimas man yra labai artimos temos. Lankiau rankinio, vėliau krepšinio treniruotes, mokykloje kūno kultūra sekėsi puikiai. Visgi supratau, kad profesionalia sportininke būti nenoriu, tačiau trokštu gilintis į žmogaus kūno sandarą, suprasti ją ir laikui atėjus – pati padėti žmonėms. Studijuodama kineziterapiją ir po truputį įgydama žinių, į žmogų ėmiau žvelgti kaip į visumą, o ne kaip į atskiras jo dalis. Tačiau studijų metu ėmė ryškėti mano nenoras dirbti klinikinės kineziterapijos srityje, labiau viliojo sveikatingumo sritis. Pati pradėjusi sportuoti, susidomėjau Pilates metodu, vėliau įgijau Pilates instruktorės sertifikatą ir atsidūriau Asorti studijoje.

Kokias mankštas rekomenduojate rinktis pradedantiesiems arba žmonėms, kurie jaučia įtampą ar skausmą nugaros srityje?

Aš suprantu šių laikų tendenciją, kad norima kuo greičiau pasiekti puikių rezultatų, dėl tos priežasties yra renkamasi greitos, intensyvios ir stiprios treniruotės. Visgi turėtume suprasti, kad jeigu kažkurį laiką sportas buvo primirštas, reikėtų pradėti nuo lengvesnių treniruočių ir tik tuomet pereiti prie intensyvesnių. Galbūt yra susidaręs įspūdis, kad Pilates treniruotės yra lengvos, nors tikrai tai netiesa. Jos nėra intensyvios, bet jų metu paprakaituoti irgi galima. Kaip aš visada mėgstu pabrėžti: „Nesvarbu, koks pratimas, jeigu jį atliekame taisyklingai, jis tampa sunkus“. Visada yra svarbu laipsniškumas. Juk, pavyzdžiui, tik baigę studijas ir įsidarbinę netampame vadovais, o kylame karjeros laiptais palaipsniui. Taip reikia suprasti ir savo kūną. Tik sustiprinę vadinamąjį mūsų „kūno centrą“, išmokę kontroliuoti kūną, kvėpavimą, pratimų atlikimo techniką, galima būtų pereiti į sudėtingesnį treniruočių lygį.

Kiek laiko turime skirti fiziniam aktyvumui kasdieną?

Labai individualiai. Kiekvienas žmogus žino savo dienotvarkę ir gali nuspręsti, kiek laiko gali skirti fiziniam aktyvumui. Žinoma, lengvos, nesudėtingos treniruotės, trunkančios 15 – 20 min., manau, turėtų būti jeigu ne kiekvieną, tai bent kas antrą dieną (jeigu nėra galimybės lankytis studijose). Taip pat norėčiau pabrėžti, kad vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu taip pat puikūs fizinio aktyvumo pavyzdžiai. Nereiktų pamiršti, kad tie, kurie nėra sportavę ar nežino/nesupranta, kaip taisyklingai atlikti pratimus, geriausias patarimas yra apsilankyti pas specialistą, o paskui (jeigu negali tęsti užsiėmimų studijose) treniruotes atlikti namuose. Svarbiausia yra noras, užsispyrimas ir tikslo siekimas.

Kaip karantino laikotarpis pakoregavo mūsų judėjimo įpročius? Ar atsiradusios ONLINE mankštos gali pakeisti įprastas mankštas?

Karantino laikotarpis, mano nuomone, pakoregavo mūsų judėjimo įpročius dvejopai. Pirmojo karantino metu, kai dar viskas buvo nauja, žmonės nežinojo, kaip elgtis. Sulėtėjęs gyvenimo ritmas, darbas ir veikla namuose pakoregavo ir jų fizinio aktyvumo įpročius – kuris tapo mažesnis. Mums, treneriams, šis laikotarpis taip pat buvo pilnas iššūkių, nes reikėjo sugalvoti būdus, kaip komunikuoti su savo klientais ir neleisti jiems pamiršti sporto nuotoliniu būdu. Visgi besitęsiantis pirmasis karantinas išmokė atrasti ir įvairesnių aktyvaus laiko praleidimo būdų – dažnesni ir ilgesni pasivaikščiojimai. Antrojo karantino metu situacija buvo žinoma, tad ir prisitaikymas buvo lengvesnis. Žmonės įsigijo daugiau sporto inventoriaus, skiria pakankamai laiko treniruotėms namuose bei daug vaikšto.

Žmogus yra mąstanti ir kūrybinga asmenybė, kuri prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, tačiau, mano nuomone, online treniruotės negali pakeisti įprastų treniruočių. Trenerio tikslas yra stebėti sportuojančius asmenis ir koreguoti, jeigu mato, kad pratimas atliekamas netaisyklingai. Online treniruočių metu – ši dalis praleidžiama. Taip pat nėra artimo kontakto su klientais, negalime stebėti jų įgyjamų rezultatų ar pasidalinti įspūdžiais. Online treniruotės yra puiki alternatyva, kai situacija yra sudėtinga, tačiau žmogui reikalingas bendravimas, pasidalinimas emocijomis ir jausmais bei grįžtamasis ryšys.

3 PATARIMAI: KAIP išvengti nugaros skausmų?

1. Pradėti savimi rūpintis kuo anksčiau (ne tik tada, kai pajaučiame skausmą);
2. Kuo daugiau gyvenime judėti;
3. Sportuoti prižiūrint tik kompetentingam specialistui ir pasirinkti tokį intensyvumą, kuris yra tinkamiausias.

Dėkojame kineziterapeutei Evelinai už nuoširdų pokalbį ir patarimus. Nuoširdžiai tikimės, kad nepamiršite skirti laiko sau ir savo kūnui. Tikimės, kad kokybiškas fizinis aktyvumas leis pasijausti geriau bei išvengti nepageidaujamų skausmų ar susikaupusios įtampos.

Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių ir nuo požiūrio į tai, ką ir kaip darome. Pasirūpinkime savimi ir savo kūnu, jau šiandien!